Vytenis Andriukaitis. Koronavirusas: 10 dalykų, kuriuos turi žinoti Lietuva

Vytenis Andriukaitis. Koronavirusas: 10 dalykų, kuriuos turi žinoti Lietuva

COVID-19 atvejų statistika beveik 8 milijardams planetos žmonių šios dienos rytui – iš viso 723 594 nustatytų atvejų. Mirė 33 998 žmonės, o pasveikusiųjų – 151 824*.

Pandemijos skaičiai valstybėse svyruoja ženkliai: nuo pavienių atvejų – iki bendruomenes apėmusių kylančių užsikrėtimo bangų. Pagal nustatytus atvejus, daugiausia atvejų JAV – 142 735, po to seka Italija (97 689), Kinija (81 470), Ispanija (80 110), Vokietija (62 435). Mirčių skaičius didžiausias Italijoje (10 779), Vokietijoje – 541 mirtys. Statistika sausa, neįtraukianti ir nenustatytų atvejų, kurie leidžia manyti, jog užsikrėtusiųjų yra daugiau pasaulyje nei dabartinis 0,5 mln. žmonių skaičius.

Nereikia manyti, kad tai – kažkokia Dievo rykštė, pranašaujanti pasaulio pabaigą. Ir nereikia gąsdintis, kai kasdien skelbiama statistika vien tik apie COVID-19. Ji skelbiama turint tik vienintelį tikslą – efektyviai sušvelninti kylančią banga ir ją suvaldyti, užkirsti kelią užkratui ir jį išeliminuoti.

Bet turime matyti ir tai, jog čia ir dabar pasaulyje miršta ir nuo sezoninio gripo, ir nuo maliarijos, ir nuo Ebolos, ir nuo šiltinės, ir nuo TBC, ir nuo AIDS/ŽIV, ir nuo kitų infekcijų, kurių bendri skaičiai kur kas didesni nei šiuo metu nuo COVID-19.

Tad nereikia manyti, kad tai – kažkokia Dievo rykštė, pranašaujanti pasaulio pabaigą. Ir nereikia gąsdintis, kai kasdien skelbiama statistika vien tik apie COVID-19. Ji skelbiama ne baimei ar panikai, bet turint tik vienintelį tikslą – efektyviai sušvelninti kylančią banga ir ją suvaldyti, užkirsti kelią užkratui ir jį išeliminuoti.

Kas dabar ypač svarbu Europos Sąjungai ir Lietuvai?

Pasikartokime:

  1. Testuoti, testuoti, testuoti!
  2. Fiksuoti, atsekti, izoliuoti, karantinuoti!
  3. Saugotis, saugoti kitus, laikytis griežtai higienos reikalavimų, dėvėti kaukes, laikytis saugios distancijos!
  4. Dezinfekuoti, plauti, vėdinti!
  5. Treniruoti medikų ir paramedikų bei savanorių brigadas darbui su ligonių antplūdžiu ir greitam perdislokavimui, ir skubiems veiksmams!
  6. Pritaikyti gydymo įstaigas ir kitus objektus skubiems karantinams, gydant užkrėstuosius!
  7. Skatinti, skatinti ir dar kartą skatinti vietinę pramonę ir tarptautinius partnerius gaminti reikiamas apsaugos ir testavimo priemones!
  8. Vykdyti labai aktyvią ir pozityvią komunikacinę strategiją!
  9. Koordinuoti, kooperuotis ir solidarizuotis veiksmuose visiems ir visuose sektoriuose!
  10. Dalintis inovacijomis, idėjomis ir naujų sprendimų paieškomis.

​Atrodo, lyg ir paprasta, lyg ir aišku, bet vis dar yra daug nekoordinuotų veiksmų, daug tiekimo ir aprūpinimo spragų. Ir daug atsainaus požiūrio. Arba egoistinės laikysenos. Socialinės distancijos terminas tikrai nevykęs, juk reikia saugios fizinės distancijos ir socialinio jautrumo apsaugant save ir artimą.

Tik agresyvi – teigiama prasme – ir aktyvi taktika išaiškinant, surandant, testuojant, izoliuojant, gydant ir karantinuojant užsikrėtimų atvejus – greitos sėkmės prielaidos. Juk to moko Kinijos, Pietų Korėjos, Singapūro, Taivano, Vokietijos, Švedijos pavyzdžiai.

Svarbu sekti epidemiologinių duomenų dinamiką ir vertinti kintančius rizikų laipsnius. Aukšta rizika išlieka žmonėms virš 60 metų, žmonėms, sergantiems sunkesnėmis chroninėmis ligomis, vaikams, sergantiems chroninėmis ir retomis bei įgimtomis ligomis.

Aukšta rizika ir sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojams. Kitiems – rizikos laipsnis nuo mažo iki vidutinio. Labai svarbu – griežta ligoninių ir poliklinikų sanitarinė epidemiologinė kontrolė kasdien. Juk hospitalinė infekcija kartu su COVID-19 gali sukelti labai sunkias komplikacijas ligoniams. Štai kodėl epidemiologų ir sanitarinės higienos specialistų vaidmuo sveikatos priežiūros įstaigose yra labai svarbus.

Mes visi turime įsisąmoninti, kad visi galime tapti užkrato pernešėjais, todėl visiems būtina drausmė ir budrumas, taip pat aukšti individualios apsaugos ir higienos reikalavimai.

Užkrato išaiškinimui reikia aktyvaus testavimo. Štai jau daug informacijos apie greituosius testus (tie tinklapiai prieinami daugeliui), tik reikia visiems darbdaviams, nesvarbu – viešojo ar valstybinio sektoriaus – aktyviai jais aprūpinti Lietuvą, kad būtų galima išplėsti testavimo apimtis ir atsekti užkratą.

Žinoma, būtina užsitikrinti tokių testų patikimumą. O juk ir mūsų gamintojai pajėgūs tokius testus pagaminti. Reikia tik efektyvaus skatinimo.

Neabejotina, kad reikėtų siekti vieningo Europos Sąjungos (ES) sprendimo testuoti visus išvykstančius ar atvykstančius iš vienos į kitą šalį piliečius ir ne tik ES viduje, bet ir iš trečiųjų šalių.

Tad yra pakankamai daug būdų, kaip suvaldyti kylančią užkrato bangą ir Lietuvoje, ir ES.

*Komentaras parengtas 2020 m. kovo 30 d.

Autorių galite sekti  

Susiję straipsniai

Close