Vytenis Andriukaitis. Kaip įvaryti virusą į kampą?

Vytenis Andriukaitis. Kaip įvaryti virusą į kampą?

Nemažai žmonių į vakciną žiūri kaip į stebuklą, kuris gali greitai ir ilgam laikui išspręsti visas problemas. Deja, tai – iliuzija. Vakcinos - ne ilgaamžės, jų sukeliamos imuninės antikūnų sistemos mūsų organizme veikia ribotą laiką. Vienų vakcinų atvejais imuninė apsauginė reakcija gali trukti iki 20 metų, o kitų, pavyzdžiui, gripo, – apie metus. Būtina vakcinuotis periodiškai pagal skiepų kalendorius. Aš taip darau jau daug metų. Skiepai padėjo man neužsikrėsti, kai dirbdamas Europos Komisijoje turėjau vykti į Afriką ir spręsti, kaip užgniaužti Ebolos bei kitus protrūkius. Corona virusas oro lašeliniu būdu patenka į nosies ir burnos gleivinės epitelio paviršių, pradžioje būna ant gleivių ir tik po kiek laiko prasiskverbia į mūsų organizmą. Todėl net ir COVID persirgęs ar vakcinuotas asmuo, įkvėpęs užkrato, jį kosėdamas arba čiaudėdamas gali per trumpą laiką perd ...

Linas Jonauskas: Distopinė Lietuva, kurioje į Ispaniją nuvykti lengviau, nei pasivaikščioti po Labanorą

Linas Jonauskas: Distopinė Lietuva, kurioje į Ispaniją nuvykti lengviau, nei pasivaikščioti po Labanorą

Kiek laiko dar Lietuvos žmonėms reikės kęsti niekuo nepagrįstus judėjimo tarp savivaldybių apribojimus? Kiek ilgai dar bus eksperimentuojama su žmonių psichine sveikata, atėmus iš jų galimybę nuvykti pavaikščioti, pailsėti gamtoje? Kiek ilgai žmonės bus baudžiami už tai, kad nuvyko pasivaikščioti ne jų savivaldybėje esančiame miške, pabėgioti ar pavaikščioti pažintiniame take, pasivaikščioti pajūryje ar pažvejoti prie ežero? Beveik 10 000 žmonių, pasirašę peticiją „Už teisę būti gamtoje!“, ragina institucijas kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, pažintiniuose takuose ir žvejoti prie vandens telkinių, nutolusių nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena. Kuo pavojinga šeima, kuri viena vaikšto miške ar vienui vienas su meškere prie ežero sėdintis žvejys? Tuo tarp ...

Eugenijus Sabutis. Laikas greitąją medicinos pagalbą ištraukti iš sveikatos apsaugos sistemos paraščių

Eugenijus Sabutis. Laikas greitąją medicinos pagalbą ištraukti iš sveikatos apsaugos sistemos paraščių

Ne pirmas dešimtmetis politikai diskutuoja, Vyriausybės inicijuoja ir vykdo sveikatos paslaugų sektoriaus pertvarkas. Viso šio proceso metu labiausiai matomos didžiosios (universitetinės) ligoninės, didžiųjų miestų sveikatos priežiūros centrai, su jais supriešinamos (dažniausiai dirbtinai) savivaldybių centrų ligoninės, kitos gydymo įstaigos. Tada pasigirsta ekspertų balsai dėl dėmesio nekreipimo į bendrąją visuomenės sveikatos būklę, imami lyginti įvairūs Europos Sąjungos šalių visuomenės sveikatos rodikliai, lovų skaičius, hospitalizacijos dienų skaičius, lovadieniai, sveikatos sistemos finansavimo lygiai, įvairių susirgimų dinamika ir tendencijos, rimtais veidais pristatomi grafikai ir įvairūs paskaičiavimai, tačiau visame šitame informacijos sraute paprastai pasimeta itin svarbi, ir dažniausiai pamirštama dar viena sveikatos sistemos grandis – greitoji medicino ...

Tomas Bičiūnas. Nuotolinis ugdymas – vaikai liks antriems metams?

Tomas Bičiūnas. Nuotolinis ugdymas – vaikai liks antriems metams?

Po pavasarinės, pirmosios COVID-19 pandemijos bangos buvo labai akivaizdu ir aišku, kad dar ne kartą  ugdymo procesą mokyklose teks vykdyti nuotoliniu būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovai puikiai tai suprato, tačiau akivaizdu, jog buvusi vyriausybė iš esmės nepadarė namų darbų, kurie šiandien užtikrintų kokybišką ir nepertraukiamą ugdymo procesą. Negalima sakyti, jog visiškai nesiruošta nuotolinio ugdymo procesui. Nuveikta nemažai darbų, kurie šiandien jau eliminuoja didžiąją dalį problemų, su kuriomis, vykdant nuotolinį mokymo procesą, susidurdavo mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Vien tai, kad į pamokas, be didelio vargo, sugebėdavo prisijungti pašaliniai asmenys, buvo didžiulė problema, tačiau panašu, jog ją pavyko išspręsti. Deja, ugdymo procesui iš mokyklų persikėlus į namus, dar labiau sudėtingoje situacijoje atsidūrė socialiai pažeidžiamų ...

Tomas Bičiūnas. Nuotolinis darbas: viskas, ką turite žinoti apie savo teises ir kaip jas ginti

Tomas Bičiūnas. Nuotolinis darbas: viskas, ką turite žinoti apie savo teises ir kaip jas ginti

COVID-19 pandemija visu stiprumu užgulė šalies darbo rinką. Didžiausią sukrėtimą patyrė turizmo, grožio paslaugų sektorius, kantriai laukia karantino sąlygų sušvelninimo smulkieji verslininkai. Dalis viešojo, privataus sektoriaus pramonės ir paslaugų darbuotojų bei organizacijų perėjo prie nuotolinio darbo. Nors nuotolinis darbas jau senokai reglamentuotas LR Darbo kodekse, tokia galimybe iki karantino naudojosi ne itin daug žmonių. Nemaža dalis laimingųjų, šiandien vis dar turinčių darbą, dirba nuotoliniu būdu, tačiau, toli gražu, ne visi iš jų žino, kad darbdavys privalo kompensuoti visas su nuotoliniu darbu susijusias patirtas ir patiriamas darbuotojo išlaidas. Darbdavys, darbuotojui, dirbančiam nuotoliniu būdu, privalo suteikti jo darbui reikalingas priemones bei kompensuoti visas papildomas išlaidas, susijusias su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengi ...

Vidmantas Kanopa: kai karūnos nenešioji – nėra baimės, kad ji nukris

Vidmantas Kanopa: kai karūnos nenešioji – nėra baimės, kad ji nukris

Papasakokite apie save. Ką veikiate? Ką mėgstate? Esu rokiškėnas, istoriškai ir geografiškai labai gražaus, šilto krašto vaikas ir jo patriotas. Ir, kaip būdinga tikram aukštaičiui – atviras, turintis savo nuomonę ir nebijantis jos išsakyti, dar ir linksmo būdo. Ši savybė, būna, mane menkai pažįstančius, net nustebina. Sako: “Pamanyk, rimtas verslininkas, aukštos valdžios ragavęs ponas, mokslų daktaras, o kiekvienam ranką spaudžia, šypsosi, nepasikėlęs”. Iš savo tėvų paveldėjau vieną pagrindinių gyvenimo taisyklių – neužsidėt ant galvos  karūnos. Kai jos nenešioji  – nereikia bijot, kad ji gali nukristi. Retas kuris drįstų verslą pradėti nuo rankinės mėsmalės ir pirmojo kilogramo dešrelių. Juk tada nebuvo jauniems verslininkams ar ūkininkams dosnių paramų. Niekas nieko gyvenime ant lėkštutės man neatnešė. Pagal profesiją esu inžinierius, kaip ir daugelis jau ...

Vidmantas Kanopa, Linas Jonauskas. Misija Lietuvai: tūkst. hektarų naujų miškų

Vidmantas Kanopa, Linas Jonauskas. Misija Lietuvai: tūkst. hektarų naujų miškų

Lietuvoje kasmet mažėja apleistų žemių plotai. Atrodytų, kad tai yra teigiamas reiškinys. Jis nuosekliai buvo skatinamas politinių sprendimų priėmėjų. Apleistų žemių savininkams ir naudotojams taikomos sankcijos. Stebėseną atlieka Valstybės žemės fondas. Kontroliuoja Nacionalinė žemės tarnyba,  Nacionalinė mokėjimo agentūra. Tačiau atėjo laikas pripažinti, kad su požiūriu į apleistas žemes buvo perlenkta lazda ir keisti ligšiolinę praktiką! Prisiminkime, kaip atsirado apleistos žemės. Apskritai šis fenomenas būdingas ne tik Lietuvai. Pasak mokslininkų, tai lemia įvairios priežastys: demografinės, socialinės, ekonominės. Lietuvoje apleistų žemių plotai išsiplėtė dėl dešimtmečius užsitęsusio žemės grąžinimo proceso. Be to, dalis žemės ūkio paskirties žemės buvo suteikta miestų gyventojams, kurie neketino nei sėti, nei pjauti. Dirbami laukai, pirmiausia, apleidžia ...

Close