Pastaruoju metu dažnai išgirstu tokį klausimą. Atsakymas paprastas – pasikeitė rajono tarybos politinė dauguma. Kodėl taip atsitiko likus metams iki šios kadencijos pabaigos?
Rajono meras Antanas Vagonis dėl savo asmeninių savybių nesugebėjo bendram darbui sutelkti turėtos daugumos. Buvo paskęsta konfliktuose, susijusiuose su rajono kultūra, verslo atstovais, vienas po kito sekė įvairūs šou, tarybos darbas paskendo patyčiose. Todėl iš merui patogios tarybos daugumos 2017 m. pabaigoje pasitraukė Darbo ir Socialdemokratų partijų nariai. Per trejus A. Vagonio vadovavimo rajonui metus nebuvo nuveikta rimtų darbų.
Mero afišuojami einamieji darbai arba projektai pradėti prie buvusių rajono vadovų (Vidmanto Kanopos, Vytauto Vilio).
A. Vagonis nesugebėjo suvienyti tarybos narių, todėl turėta komanda subyrėjo ir jis liko šalia tarybos daugumos. Politika – diplomatijos menas. Nei Tadas Barauskas, nei Irmantas Tarvydis ar Gintaras Girštautas nekalti, kad meras nesugeba dirbti komandoje ir rasti kompromisų. Mano, tarybos nario ir rajono socialdemokratų skyriaus pirmininko, atžvilgiu rajono vadovas viešai paskleidė pykčio ir neapykantos pliūpsnį, bet šį mero išpuolį paliksiu įvertinti profesionalams.
Iki naujų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų liko metai. Per likusį šios kadencijos laikotarpį naujoji rajono tarybos narių dauguma pasiryžusi rimtai padirbėti rajono labui. Ilgai ir atsakingai dėliojome kandidatūras į laisvas savivaldybės administracijos direktoriais ir vicemero pareigas, diskutavome, svarstėme, svėrėme. Kandidatai buvo pateikti merui A. Vagoniui. Tačiau jis ir vėl kuria intrigas: trukdo naujajai daugumai pradėti darbus, kurių laukia Rokiškio krašto žmonės.
Rajono vadovas galėtų išminties pasisemti iš netolimos istorijos. 1996 m., kai Prezidentu buvo Rokiškio krašto garbės pilietis, socialdemokratas Algirdas Mykolas Brazauskas, rinkimus laimėjo konservatoriai. Prezidentas, turėdamas didelę politinę patirtį ir jausdamas atsakomybę prieš Lietuvos gyventojus, teikė premjerą ir ministrus iš rinkimus laimėjusios daugumos. Rokiškio rajono meras dažnai deklaruoja, kad jis neturi politinės patirties, todėl nesugeba tinkamai atlikti savo pareigų. Bet juk pakanka vadovautis įstatymais ir rajonas mero iniciatyva nebus stumiamas į skandalus, kaip elgiamasi dabar. Neplėsdamas mano ir A. Vagonio buvusio bendro darbo Ūkio banke istorijos merui noriu priminti: vadovauti rajonui – ne tas pats, kas stumdytis su klientais ant Ūkio banko laiptų.
A. Vagonis dažnai akcentuoja: jį išrinko žmonės, todėl jis dėl savo veiksmų niekam neatsakingas. Noriu priminti, kad tie patys žmonės išrinko ir rajono tarybą, kuri, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, aiškiai apibrėžiama kaip aukščiausiasis rajono valdymo organas.
Vasario 23 d. vykęs rajono tarybos posėdis akivaizdžiai pademonstravo – mero iniciatyva bus ieškoma bet kokių teisinių kabliukų, stengiantis sutrukdyti įgyvendinti tarybos daugumos valią. Likus kiek daugiau nei savaitei iki šio posėdžio, daugumą taryboje turintys nariai prašė mero į posėdžio darbotvarkę neįtraukti klausimo dėl administracijos direktoriaus teikimo balsuoti, nes su rajono vadovu buvo sutarta, jog abi kandidatūros – vicemero ir direktoriaus – bus teikiamos viename posėdyje. A. Vagonis pasielgė priešingai susitarimui – direktoriaus teikimo projektą į darbotvarkę įtraukė. O posėdžio pradžioje mosavo savivaldos įstatymu, kad nebegali šio klausimo iš darbotvarkės išimti, nors visi komitetai, posėdžiavę darbotvarkės klausimais, direktoriaus teikimą atmetė.
Tarybos posėdžio pradžioje, per pertrauką, su rajono vadovu buvo sutarta, jog tarybai bus teikiama alternatyvi posėdžio darbotvarkė, be direktoriaus skyrimo, nes joje – rajonui labai svarbūs klausimai, tarp jų – šių metų rajono biudžetas. Tačiau meras ir vėl pasielgė priešingai, nei per pertrauką buvo susitarta. Taigi rajono vadovui pakako vos keliasdešimt sekundžių persigalvoti – alternatyvios posėdžio darbotvarkės jis nebeteikė motyvuodamas, kad taip būtų pažeista tvarka.
Tačiau nesena mero vadovavimo tarybai praktika pažeidimo galimybę paneigia. 2017 m. gruodžio 23 d. rajono tarybos posėdyje tarybos daugumai nepatvirtinus posėdžio darbotvarkės, iš jos buvo išimtas su biudžeto patikslinimu susijęs klausimas, jis tarybai teiktas svarstyti, už jį buvo balsuota ir projektas patvirtintas. Tam gruodyje neprieštaravo ir Vyriausybės atstovė Panevėžio apskričiai. Per pora mėnesių savivaldos darbą reglamentuojantys įstatymai nepasikeitė. Gruodyje buvo galima klausimą iš posėdžio darbotvarkės išimti posėdžio dieną, o vasaryje – jau nebe?!
Nepatvirtinus vasario 23 d. tarybos posėdžio darbotvarkės, tarybos daugumą turintys 15 narių tuoj pat užregistravo prašymą rajono vadovui sušaukti neeilinį tarybos posėdį, nes būtina kuo skubiau priimti šių metų savivaldybės biudžetą, patvirtinti kitus rajono gyvavimui ir veiklai svarbius projektus. Mero aplinka tarybos daugumą turinčius politikus kaltina intrigomis, o besiblaškantis rajono vadovas nelinkęs į kompromisus, negeba susitaikyti su pasikeitusia politine situacija taryboje, bando demonstruoti esąs vienvaldis ir visagalis.